vi.sualize.us nuotr.

Mokslininkai: fizinio aktyvumo trūkumas moterims virš 30 metų kenkia labiau nei rūkymas


Australijos Kvinslando universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad 30 metų amžiaus sulaukusioms moterims fizinio aktyvumo trūkumo žala sveikatai yra didesnė nei rūkymo – fizinis pasyvumas yra pagrindinė širdies ligų priežastis.

Šiandien moterys, sulaukusios apie 30 metų, pradeda kurti šeimas, dėl to mažiau rūko arba šio žalingo įpročio atsisako visai, tačiau kartu ir mažiau laiko skiria sportui ar bet kokiai kitai fizinį aktyvumą skatinančiai veiklai, – skelbia tyrimo rezultatai.

Išanalizavus daugiau kaip 32 tūkst. moterų duomenis, paaiškėjo, kad tarp į trečią dešimtį (20-30 metų amžiaus) įkopusių moterų rūkė viena moteris iš keturių, vėliau ši proporcija mažėjo – tarp į septintąją dešimtį įkopusių moterų fiksuota rūkanti tik 1 iš 20. Tačiau, nors sulig kiekvienais metais vis daugiau moterų atsisakė rūkymo, drastiškai mažėjo ir fiziškai aktyvių moterų skaičius.

„Žinome, kad rūkymas labai kenkia sveikatai. Seniai žinojome ir tai, kad fizinis aktyvumas turi didelį poveiki širdies ligų prevencijai, tačiau nežinojome, kad jis turi tokį stiprų poveikį 30 metų sulaukusioms moterims ar, kad fizinio pasyvumo žala didesnė nei rūkymo. Nauji rezultatai ypač neramina, todėl skatindami visuomenės fizinį aktyvumą, turime didesnį dėmesį skirti būtent šiai žmonių grupei“, – teigia profesorė Wendy Brown.

Šiemet atliktas „Eurobaroeter“ tyrimas parodė, kad beveik pusė Lietuvos, kaip ir visos ES gyventojų yra fiziškai neaktyvūs. Reguliariai sportuoja vos 15 proc. lietuvių. Be to, kur kas aktyviau ir reguliariau sportuoja vyrai nei moterys. Žvelgiant į ES vidurkį, matyti, kad 15-24 metų amžiaus grupėje bent kartą per savaitę sportuoja 64 proc. gyventojų, tačiau jau 25-39 metų amžiaus grupėje sportuojančių žmonių tėra vos 46 proc.

Mažai judantiems, tai yra aktyvia fizine veikla užsiimantiems rečiau nei 2–3 kartus per savaitę, žmonėms rizika susirgti hipertenzija, insultu ir kitomis širdies ligomis išauga 30–50 proc. Dėl per mažo fizinio aktyvumo nutunkama, kraujyje padaugėja riebalų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas, o tai skatina aterosklerozės raidą.

Aktyvus sportas jaunystėje negelbsti nuo širdies ligų vyresniame amžiuje. Apsaugoti gali tik nuolatinis judėjimas. Širdies ligų grėsmė gerokai sumažėja, jei žmogus kasdien bent pusvalandį skiria fizinei veiklai.

Mokslininkai paskaičiavo, kad jei visos moterys nuo 30 iki 90 metų amžiaus per dieną bent pusvalandį skirtų greitam ėjimui, vien Australijoje galėtų būti išgelbėti 2 tūkst. moterų gyvybių.

delfi.lt