© Shutterstock nuotr.

Mokslininkai: jautrumą skausmui gali sąlygoti gyvenimo būdas


Lėtinis skausmas – problema, su kuria susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Panašu, kad Didžiosios Britanijos mokslininkai surado būdą, kaip padėti kenčiantiems.

Amerikos nuskausminamųjų vaistų akademija paskaičiavo, kad pasaulyje lėtinį skausmą kenčia 1,5 mlrd. žmonių. Pasirodo, skausmas kenkia ir ekonomikai. Dėl šio negalavimo sumažėjęs produktyvumas vien JAV kasmet atneša 297–336 mlrd. dolerių nuostolių, praneša sciencedaily.com.

Dr. Jordana Bell iš King`s College (Londonas) paneigė mitą, kad jautrumo skausmui neįmanoma paveikti. Taip pat manoma, kad jautresniems žmonėms dažniau išsivysto lėtinis skausmas.

„Jau seniai žinoma, kad dietos, rūkymas, alkoholinių gėrimų vartojimas, stresinės situacijos ir pan. veikia žmogaus genus. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, ar tai turi įtakos ir skausmą fiksuojantiems genams“, – teigė Timas Spectoras iš King`s College.

Tyrime dalyvavo identiškų dvynių poros. Kiekvienam atskirai buvo nustatytas jautrumas skausmui. Tai buvo padaryta lazeriu kaitinant odą ir fiksuojant, kada žmogus pajaučia skausmą. Tuomet atrinktos 25 poros, kurios skausmą pajautė, kai lazerio temperatūra buvo aukščiausia.

Kadangi dvyniai turi tokius pačius genus, bet kokie pokyčiai skausmo jautrumui gali nurodyti genų pakitimus, kurie yra sąlygoti dėl tam tikrų aplinkos veiksmų. Tie pakitimai yra atsakingi už tai, kokiu greičiu žmogus pajaučia skausmą.

Atrinkus minėtas 25 poras, ištirtas metiliacijos (cheminė vienos iš DNR sudarančių dalių modifikacija) lygis genuose. Esminiai pakitimai pastebėti 9 genuose. Eksperimentuose su gyvūnais jau anksčiau buvo nustatyta, kad būtent tie genai dalyvauja skausmo pajutimo procesuose.

Eksperimentas tuomet pakartotas 50 žmonių, neturinčių dvynių brolių ir seserų. Ir vėl užfiksuotas ryšys tarp jautrumo skausmui ir metiliacijos lygio minėtuose 9 genuose.

T. Spectoro teigimu, šių genų atradimas gali padėti nustatyti, kokius nuskausminamuosius skirti pacientui.

Tyrimo rezultatai išspausdinti leidinyje „Nature Communications“.

lrt.lt