papilot.pl nuotr.

Mokslininkai nustatė geną, darantį įtaką alkoholio vartojimui


Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis kasmet 2,5 mln. (beveik 3,8 proc. visų mirčių) žmonių mirštą nuo sveikatą žalojančio piktnaudžiavimo alkoholiu.

Mokslininkai nustatė, kokie smegenų procesai gali turėti įtakos paauglių polinkiui nuolat išgėrinėti.

National Academy of Sciences (PNAS) paskelbto tyrimo rezultatai teigia, kad genas, žinomas kaip RASGRF-2, yra vienas svarbiausių veiksnių, kuris kontroliuoja alkoholio poveikį smegenims ir dopamino išsiskyrimą. Dopaminas sukelia atlygio, apdovanojimo, pasitenkinimo jausmus.

„Žmonėms, turintiems RASGRF-2 geno variacijas, alkoholis suteikia stipresnį atlygio ir apdovanojimo jausmą, todėl tikėtina, kad jie bus labiau linkę piktnaudžiauti alkoholiu”, sakė tyrimo vadovas Giunter‘is Schumann‘as (Londono King ‘s College, Psichiatrijos institutas). Alkoholis ir kiti narkotikai aktyvina dopamino sistemą, kuri sukelia malonumo, apdovanojimo ir atlygio jausmus.

Tyrėjų komanda analizavo 663 keturiolikos metų amžiaus berniukų smegenų skanavimo duomenis ir nustatė, kad berniukų, kurie turėjo RASGRF-2 geno variacijas, atliekant testą, už kurį buvo numatytas atlygis, tam tikros srities smegenų veikla buvo daug aktyvesnė, kaip ir dopamino išskyrimas. Tai rodo, kad  žmonėms, turintiems RASGRF-2 geno variacijas, išsiskiria daugiau dopamino kai yra numatytas atlygis ir taip jie patiria daugiau malonumo,.

Norėdami patvirtinti tyrimo išvadą, tyrėjai po dviejų metų analizavo tos pačios amžiaus grupės berniukų alkoholio vartojimą. Daugelis iš jų jau buvo pradėję nuolat vartoti alkoholį. Buvo nustatyta, kad berniukai turintys RASGRF-2 genų variacijas gėrė dažniau ir daugiau, nei tie, kurie šio geno neturi.

„Žmonės ieško ir siekia tokių situacijų, kuriose jie išgyvena atlygio jausmą, patiria džiaugsmą ir pasitenkinimą. Taigi jei žmogaus smegenys sieja atlygio jausmo išgyvenimą su alkoholio vartojimu, tai jis ir sieks to pasitenkinimo jausmo išgėrinėdamas“ sako tyrėjas G. Schumann‘as. „Dabar mums yra aiški veiksmų grandinė: kaip mūsų genai formuoja šią funkciją mūsų smegenyse ir kaip tai, savo ruožtu, veda žmogų prie vienokio ar kitokio elgesio“.