Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad augalai reaguoja į garsus, kuriuos skleidžia kirminai, šlamščiantys jų kaimynų lapus, rašo „New York Times“.
Jau senokai mokslininkai pastebėjo, kad kai kurie augalai reaguoja į garsą. Tačiau ilgą laiką nebuvo rastas atsakymas, kam augalams reikalinga ši savybė. Tyrėjų grupė iš Misūrio universiteto iškėlė hipotezę, kad ši funkcija augalams padeda apsiginti nuo kenkėjų. Norėdami patikrinti šią hipotezę, mokslininkai įrašė garsus, kuriuos skleidžia kirminai, ėdantys lapus. Tada jie paleido šį garso įrašą vienai augalų grupei, o kitą laikė tyloje. Vėliau, kai ant abiejų grupių lapų buvo uždėti tikri kirminai, pasirodė, kad pirmosios grupės augalai išskyrė daug daugiau cheminės medžiagos, kuri atbaido vabzdžius. Pasak cheminės ekologijos mokslininkės Heidi Appel, „išgirdę“ kenkėjų garsus, augalai pasiruošia atakai ir kai pagaliau kirminai persikelia ant jų lapų – dažniau ir didesniais kiekiais išskiria atbaidančias chemines medžiagas.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad augalai, kuriems buvo duodama „paklausyti“ vėjo įrašo ar kitų, nekenksmingų vabzdžių skleidžiamų garsų, neprisigamino apsauginių chemikalų. Tai reiškia, kad augalai geba atskirti vibracijas, kurias sukelia kenkėjai ir neutralūs šaltiniai.
Vienas iš tyrimą atlikusių mokslininkų, Reginaldas B.Cocroftas buvo nustebęs, kaip jautriai augalai reagavo į kirminų skleidžiamus garsus. „Augalai pakankamai stipriai reagavo į vibracijas, kurios jų lapus aukštyn ir žemyn judino tik per tūkstantąsias milimetro dalis,“ – sakė R.B.Cocroftas. Kol kas nenustatytas mechanizmas, kuris leidžia augalams jausti tokias silpnas vibracijas, tačiau mokslininkai spėja, kad už tai atsakingi mechanoreceptoriai. Šie baltymai, randami gyvūnų ir augalų ląstelėse reaguoja į slėgį ir mechaninį spaudimą.
delfi.lt

Mokslininkai nustatė, kad augalai reaguoja į garsus


Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad augalai reaguoja į garsus, kuriuos skleidžia kirminai, šlamščiantys jų kaimynų lapus, rašo „New York Times“.

Jau senokai mokslininkai pastebėjo, kad kai kurie augalai reaguoja į garsą. Tačiau ilgą laiką nebuvo rastas atsakymas, kam augalams reikalinga ši savybė. Tyrėjų grupė iš Misūrio universiteto iškėlė hipotezę, kad ši funkcija augalams padeda apsiginti nuo kenkėjų.

Norėdami patikrinti šią hipotezę, mokslininkai įrašė garsus, kuriuos skleidžia kirminai, ėdantys lapus. Tada jie paleido šį garso įrašą vienai augalų grupei, o kitą laikė tyloje. Vėliau, kai ant abiejų grupių lapų buvo uždėti tikri kirminai, pasirodė, kad pirmosios grupės augalai išskyrė daug daugiau cheminės medžiagos, kuri atbaido vabzdžius. Pasak cheminės ekologijos mokslininkės Heidi Appel, „išgirdę“ kenkėjų garsus, augalai pasiruošia atakai ir kai pagaliau kirminai persikelia ant jų lapų – dažniau ir didesniais kiekiais išskiria atbaidančias chemines medžiagas.

Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad augalai, kuriems buvo duodama „paklausyti“ vėjo įrašo ar kitų, nekenksmingų vabzdžių skleidžiamų garsų, neprisigamino apsauginių chemikalų. Tai reiškia, kad augalai geba atskirti vibracijas, kurias sukelia kenkėjai ir neutralūs šaltiniai.

Vienas iš tyrimą atlikusių mokslininkų, Reginaldas B.Cocroftas buvo nustebęs, kaip jautriai augalai reagavo į kirminų skleidžiamus garsus. „Augalai pakankamai stipriai reagavo į vibracijas, kurios jų lapus aukštyn ir žemyn judino tik per tūkstantąsias milimetro dalis,“ – sakė R.B.Cocroftas.

Kol kas nenustatytas mechanizmas, kuris leidžia augalams jausti tokias silpnas vibracijas, tačiau mokslininkai spėja, kad už tai atsakingi mechanoreceptoriai. Šie baltymai, randami gyvūnų ir augalų ląstelėse reaguoja į slėgį ir mechaninį spaudimą.

delfi.lt