guardianlv.com nuotr.

Mokslininkai nustatė, kas mūsų gyvenime tikrai spartina senėjimą


Kaip praneša foxnews.com, mokslininkai mano, kad taip pat kaip susidūrimas su kancerogeninėmis medžiagomis didina tikimybę susirgti vėžiu, taip ir tam tikri aplinkoje esantys toksinai, žinomi gerontogenų pavadinimu, gali padidinti riziką greičiau susenti.

Cigarečių dūmuose, ultravioletiniuose spinduliuose bei chemoterapijoje esantys toksinai ir yra tie gerantogenai, galintys paspartinti žmogaus senėjimo procesus.

„Genetiniai tyrimai parodė, kad tik 30 procentų senėjimo nulemta genetiškai, o tai reiškia, kad likusieji 70 procentų priklauso nuo aplinkos“, – teigia tyrimui vadovavęs daktaras Normanas Sharplessas, vadovaujantis Linebergero vėžio centrui prie Šiaurės Karolinos universiteto.

Naujame tyrime, kurio rezultatai pristatomi leidinyje „Trends in Molecular Medicine“, mokslininkai sukūrė naują testą, kuris padeda tiksliai nustatyti, kurių konkrečiai toksinų vertėtų vengti, norint užkirsti kelią pirmalaikiam susenėjimui.

Senėjimas – tai biologinis procesas žmogaus organizme, kai sveikos ląstelės yra pažeidžiamos ir praranda gebėjimą dalintis. Laikui bėgant, šios pažeistos ląstelės kaupiasi organizme, jos naudoja resursus bei sukelia uždegimus. „Turint nedaug tokių ląstelių nerimauti neverta, – tikina N. Sharplessas. – Tačiau gyvenimo eigoje joms kaupiantis, jos prisideda prie senėjimo ir ligų, kurias mes siejame su amžiumi“.

Tyrimo metu N. Sharplessas kartu su kolegomis sukūrė sistemą, kaip peles paveikti tam tikrais gerantogenais ir vėliau apskaičiuoti senatvinių ląstelių susikaupimą jų organizmuose. Pelės buvo suskirstytos į grupes, kiekvienai jų teko susidurti su skirtingu aplinkos veiksniu: vienos tapo nutukusiomis, kitoms teko susidurti su cigarečių dūmais, ultravioletiniais spinduliais ar arsenu.

Tyrimo rezultatai parodė, kad cigarečių dūmai bei ultravioletiniai spinduliai stipriai skatina senėjimą, o štai nutukimas ir arsenas tam didelės įtakos neturėjo.Tačiau manoma, jog yra kitų gerontogenų, apie kuriuos mes kol kas nežinoma.

Mokslininkai tikisi, kad jų eksperimentiniais modeliais pasinaudojusios kitos laboratorijos pabandys išsiaiškinti, kaip senėjimo procesus veikia kiti toksinai.

Ankstesni tyrimai su žmonėmis taip pat parodė, kad krūties vėžiu sergančios pacientės, susidūrusios su chemoterapija, taip pat pradeda greičiau senti. Šie rezultatai buvo pagrįsti kraujo tyrimu, kuriame buvo matuojamas P16 lygis. Tai genas, kuriam su amžiumi būdingas eksponentinis augimas. P16 taip pat yra vienas žymenų, pagal kuriuos matuojamas senėjimas.

„Krūties vėžio chemoterapija pasendina molekulinį amžių maždaug penkiolika metų, lyginant su chronologiniu senėjimu, o tai yra daug, – tikina N. Sharplessas. – Vis dėlto onkologų tai nestebina. Mes jau seniai žinojome, kad šiems vaistams būdingas ilgalaikis toksiškumas“.

N. Sharplessas viliasi, kad testais bus galima geriau įvertinti žmogaus „fiziologinį“ amžių ir tai padės skirtingiems pacientams pasiūlyti jiems labiau tinkamus gydymo metodus.

„Medicinoje yra daug situacijų, kai mūsų sprendimai priklauso nuo paciento amžiaus. Jeigu jums šešiasdešimt ir sergate krūties vėžiu, galime jums skirti labai toksišką chemoterapiją, o jei jums aštuoniasdešimt, skirsime švelnesnę chemoterapiją, – tikina N. Sharplessas. – Tačiau kiekvienas gydytojas žino, kad tai problemiška. Yra šešiasdešimtmečių, kurie fiziologiškai yra aštuoniasdešimties, ir aštuoniasdešimtmečių, kurie fiziologiškai yra šešiasdešimties. Jeigu būtų geresnis fiziologinio amžiaus žymuo, būtų lengviau parinkti strategiją“.

delfi.lt