Mokslininkai nustatė, kiek gyvybių neteko pasaulis per ekonominę krizę


Jungtinės Karalystės mokslininkai nustatė, kad Europoje ir Šiaurės Amerikoje ekonominė krizė nulėmė maždaug 10 tūkst. daugiau savižudybių nei paprastai, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis BBC ir AP informacija.

 Žurnale „British Journal of Psychiatry“ išspausdintoje studijoje skelbiama, kad savižudybių skaičius akivaizdžiai išaugo, o dėl dalies jų kaltos vyriausybės, nemokšiškai bandžiusios įveikti recesiją.

Oksfordo universiteto bei Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos tyrėjai išanalizavo duomenis iš 24 ES valstybių, JAV ir Kanados. Nustatyta, kad Europoje savižudybių skaičius nuosekliai mažėjo iki 2007 metų.

Tačiau 2009-aisiais jis išaugo net 6,5 proc., ir toks lygis laikėsi iki pat 2011 metų, kai ekonominė situacija žemyne nustojo blogėti, o kai kur pradėjo gerėti.

Mokslininkai apskaičiavo, kad būtent krizė nulėmė, jog Europoje nusižudė 7950 žmonių. Jie taip nebūtų pasielgę, jeigu Vakaruose būtų buvę išvengta recesijos.

Savižudybių iki krizės mažėjo ir Kanadoje, bet 2008-aisiais europinė tendencija pasikartojo ir šioje šalyje, taip pat ir Amerikoje.

Tiesa, Jungtinėse Amerikos Valstijose savižudžių daugėjo jau prieš pasaulinę ekonominę krizę, tačiau nuosmukis čia ir prasidėjo anksčiausiai.

Studijoje įvardijami trys pagrindiniai veiksniai, nulėmę didesnį savižudybių skaičių, – atleidimas iš darbo, išvarymas iš namų ir skolos.

Tiesa, kai kuriose šalyse situacija nepablogėjo.

Skelbiama, jog taip atsitiko todėl, kad Švedijoje, Suomijoje ar Austrijoje ypač daug dėmesio skiriama visuomenės psichikos sveikatai. Be to, čia suveikė receptai, kaip įveikti krizę.

„Yra nemažai įrodymų, kad recesija lemia daugiau savižudybių. Tačiau stebina, kad taip nutiko ne visur. Tai rodo, kad valdžios sprendimai išties daug ką lemia.

Pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje ir Austrijoje vyriausybės skyrė daug laiko įvairiems grįžimo į darbą projektams kurti.

Per krizę visada reikia priimti sudėtingus sprendimus, bet ypač svarbu paremti pažeidžiamiausias visuomenės grupes“, – teigė Oksfordo universiteto profesorius Aaronas Reevesas.

Jungtinėje Karalystėje veikiančio Psichikos sveikatos centro atstovo Andy Bello nuomone, tyrimas parodė, kad ekonominio nesaugumo jausmas glaudžiai susijęs su psichologine savijauta ir savižudybių rizika.

„Turime atsiminti, kaip svarbu imtis prevencinių veiksmų ir laiku nustatyti žmones, kurie krizės atveju galėtų pakelti prieš save ranką“, – kalbėjo A.Bellas.